▲ Slėpti modelį

Modelis

Įvadas

Kaip įvadą, kviečiame pažiūrėti šį vaizdo įrašą.

Lygties modelis

Kaip įvadą, pažiūrėkite šį video įrašą.

Baziniai principai: F(X)=Y

Lygties modelio funkcinė forma F(X)=Y, kuri aprašo simbolių grupę (F, X, Y) yra pakankamai abstrakti apibrėžti ir aprašyti bet kokių tikslų (Y) siekimą bet kokio  pasaulio (F) atžvilgiu, esant bet kokiems procesams tame pasaulyje varijuojantiems (X) reikšmes. (Pastaba: nors lygtis apskritai gali būti parametrinės arba diferencinės formos, kai abi lygties pusės yra parametrizuotos, nesunku parodyti, kad pažymint visus tuos parametrus kaip vieną sudėtingą X parametrą, ją visada galima perrašyti į funkcinę forma, ir mūsų tolimesniam tyrimui pakanka kalbėti apie funkcinę formą.)

Deja, net ir šiuolaikiniame pasaulyje, žmonėms bei organizacijoms nėra lengva paversti savo kasdienes problemas matematiniais uždaviniais, ir taikyti mokyklose išmoktų matematinių formulių jiems spręsti.

Todėl, mes ieškojome konkretaus lygties modelio komponentų įprasminimo daugelio žmonių plačiau pažįstamomis sąvokomis, kurios plačiai naudojamos nepriklausomai nuo konkretaus žmogaus specializacijos, patirties ar amžiaus.

Be to, stengėmės sukurti šią lygties dekompoziciją į savokas apsiribojant mažiau nei 8 sąvokomis, kadangi šis skaičius daugeliui žmonių yra viršutinė trumpalaikės atminties talpos riba (7 ± 1). Projekto pradžioje, pagrindinė mūsų misija buvo panaikinti procedūrinių žinių atskirtį tarp skirtingų žmonių, sukuriant visumos pažinimo džiaugsmą: "Specializacija sukūrė pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus žino kaip veikia kažkas, bet nei vienas nesupranta visumos." – problema, kurią aprašė ekonomistas Leonardas E. Read'as, 1950 metais parašytoje esė "Aš, pieštukas", kurioje jis paaiškino, kaip šiandieninis žmogus nebesuprantą, kaip pagamintas net toks paprastas daiktas, kaip pieštukas, bei apie ką labai gerai aiškina Matt Ridley, savo 2010 metų TED kalboje – "Apie pasaulį, kur idėjos užsiima seksu." (video).

Baziniai klausimai

“Kas?”, “Kur?”, “Kada?” DARO “Ką?”, “Kaip?”, “Kodėl?”

Baziniai vektoriai žmonių semantinei erdvei.

Stebėdami tai, kaip žmonių vaikai mokosi apie pasaulį, atrastume jog jie klausia daugybę klausimų. Be to, pastebėtume, jog yra tik keletas bazinių klausimų rūšių, į kurias visi tie klausimai telpa, – t.y., klausimų kategorijų, tokių kaip kad “Kodėl?”, “Kaip?”, “Ką?”, “Kas?”, “Kada?”, ir t.t. Be to, kuomet žmonės auga, jie tampa verslūs, ir bando atsakyti tuos pačius klausimus įvairiomis metodologijomis, kaip kad pavyzdžiui, vadinamu “Lean Canvas”: “Problema”, “Sprendimas”, “Klientai”, ir pan.

Iš pradžių, mes bandėme identifikuoti technines sąvokas, kurios geriausiai koreliuotų (panašiai kaip pagrindinių komponenčių analizėje), su lygties modelio suvokimu, būtent, suvokiant, jog lygtis F(X)=Y turi dvi dalis atskirtas lygybės ženklo (“=”) – dalį kuri aprašo norimų patenkinti sąlygų kompleksą (=Y), ir dalį, kuri aprašo būsenos (F(X)) priklausomybę nuo mūsų veiksmų (X). Iš tokio lygties semantikos suvokimo pakankamai aišku, jog sąlygos (=Y) yra lygties dalis, kuri turi atitikti sąvokas, kurias žmonės asocijuoja su dalykais, kurių siekia. Pavadinome tai vienu techniniu žodžiu “Tikslai” (kadangi tai ką čia stebime atitinka formalų "tikslo" – kaip aibės sąlygų, kurias patenkinus, laikome jį pasiektu, apibrėžimą), tačiau vėliau pastebėjome, kad yra daugybė ekvivalenčių ar atvirkštinių sąvokų (kaip kad “Problema”, “Iššūkis”, ir t.t.) kurias žmonės naudoja tikslus aprašyti ar išreikšti kaip tam tikrą norimybę. Išnagrinėję tikslo sinonimų aibę pastebėjome, jog labiausiai su juo susijusi klausimų kategorija identifikuojanti aukščiausio lygio tikslus, kurią žmonės naudoja kalbėdami apie  tikslus, yra – “Kodėl?” kategorija.

Nagrinėjant toliau, yra aišku, jog lieka su jokia klausimų kategorija nesusieta F(X) dalis, ir ji turi atspindėti tai, kaip tikslai tampa veiksmais, apie ką kalbame pirmame video. Pavyzdžiui:

Tuomet mes paklausėme savęs: Kokias lygties dalis atspindi šios rodyklės (→ Rodyklė 1, ⇨ Rodyklė 2), ir kokie žmonių klausimai juos atsako? Neturėdami tiesioginio atsakymo, užsirašmė, jog šias kategorijas įvardija “Idėjos” ir “Plano” (projekto) sąvokos:

Šios sąvokos tėra trejetas mūsų paprastesnių žodžių, kurie atitinka labiau techninius terminus, kaip intencija, principas ir veiksmas, – ką pastebėjome pavyzdžiuose apie gyvų būtybių elgesį, ir kaip jos veikia (t.y., kaip žmonės ir beždžionės paverčia intencijas veiksmais). Tokiu būdu nesunku pastebėti, jog šios sąvokos (tikslas, idėja, planas) atitinka klausimų kategorijas “Kodėl?”, “Kaip?” ir “Ką?” (klausimas “Ką” atitinka gramatinio galininko linksnį, arba vadinamą “dalyką”  veiksnio–dalyko-tarinio (“kas ką daro?”) kalbos modelyje).

Šioms mūsų trim techninėm sąvokom radome ir kitų žodžių (sinonimų), kuriuos žmonės naudoja atsakyti šiuos klausimus, kaip kad:

Beje, apsilankę mūsų pagrindiniame puslapyje pastebėsite šių sąvokų atspindį, kaip pagrindinių temų pavadinimus būtent “Klausimas”, “Idėja”, “Projektas” kurie, manome, suprantamiausi, ir veiksmingiausi praktiškai, nes daugeliui lietuvių kalbos vartotojų natūraliai suprantami – yra lengva įsivaizduoti, ką reiškia paklausti klausimo, pasiūlyti idėją, ar pradėti projektą.

Tokius klausimus ir su jais susijusias kategorijas kaip čia įvardinome, ir vadiname – “semantiniais baziniais vektoriais”, bei ką tik paaiškinome 3 iš jų (iš viso sugalvojome 6, ir jie aprašyti toliau apačioje).

Taigi, kai kas nors klausia klausimo, kaip kad  “Kodėl?” – ko jie iš tiesų prašo pašnekovo, yra suprojektuoti tai, apie ką jie kalba daro ar planuoja į koordinačių ašį apibrėžtą klausimu “Kodėl?” tarsi bazinio vektoriaus apibrėžtą dimensiją (kurioje kaip projekcijos slypi visi atsakymai į visus galimus kodėl? klausimus), ir tokiu būdu iškristalizuoti atsakymą.

Šie trys baziniai vektoriai (klausimai) pasirodė pakankami bendram supratimui apie pasaulį susidaryti. Tačiau, mes dar neatsakėme kaip tai siejasi su lygtimi. Pažiūrėkime kokias lygties modelio dalis atitinka šie baziniai vektoriai. Pradžioje minėjome, jog norime atsakyti, kas yra F ir X, nes jau žinome, ką atitinka Y:

Matematikų kalboje, pasirašyti lygtį reiškia aprašyti pasaulio esamą de-facto situaciją vienoje lygybės (“=”) pusėje, o norimą situaciją kitoje pusėje, sakome:

Tai yra lygties sąvokos semantika. Praktikoje, pasirašius lygtį, jai išspręsti viena ar kita pusė būna sprendėjo įvairiai transformuojama tol kol turime lygybę nebe kaip tikslo sąlygą, o jau kaip faktą apie X išraišką per kitus lygties komponentus. Tuomet sakome, kad išsprendėme lygtį.

Ar jau pastebėjote, kur lygties modelyje slypi gražios “Idėjos” ir “Plano” (per beždžionės, ir žmogaus, banano ir Mėnulio pavyzdžius) sąvokos? Jei ne, skaitykite toliau.

Toliau mes pastebime, jog iš šios semantikos požiūriu akivaizdūs atsakymai į klausimus “Ką turime?” ir “Ko norime?” būtų:

Kadangi jau prieš tai esame sujungę “Y” su “Tikslo” sąvoka, šį pastebėjimą praleiskime, ir susitelkime ties “F(X)”, – klausdami: Ką gi atitinka F ir X, jei jau F(X) atitinka Pasaulį?

Natūraliausias atsakymas, prie kurio priėjome, yra tai, jog:

Pagalvoję apie tai, kokius klausimus žmonės naudoja identifikuoti šias kategorijas (pasaulį, veikėją), greitai pastebime, jog tai yra šie klausimai:

Tačiau, juk ką tik (šio skyriaus vidury) minėjome, jog “Plano” sąvoka taip pat atsako į tą patį klausimą “Ką?” (sakėme klausimas “Ką” atitinka gramatinį galininko linksnį, arba vadinamą “dalyką”  veiksnio–dalyko-tarinio (“kas ką daro?”) kalbos modelyje). Tad kaip gi šios sąvokos siejasi?

Nesunku pastebėti, jog vadinamas “veiksnys” (veiksnio–dalyko-tarinio kalbos modelyje) atitinka veikėją (X), o vadinamas “dalykas” kalbos modelyje atitinka pasaulį (F), tad tokį sutapimą korektiška interpretuoti kaip veikėjo veiksmą pasauliui: sakome – “veikėjas parametrizuoja pasaulį, bandydamas padaryti jį lygų tikslams”. T.y., interpretuojame tai taip, jog veikėjai kaip žmonės ar beždžionės parametrizuoja pasaulį (F) tuo kuo jie yra (savimi kaip pasaulio parametrais) jų veiksmų atžvilgiu (savimi kaip procesais), tam, kad pasiekti tikslus (sekančias ateities pasaulio būsenas).

Tai, jog “Planas” ir “Pasaulis” kaip semantinės kategorijos atsako į tą patį klausimą “Kas?” nėra prieštaravimas: tai jog jos atsako į tą patį klausimą (“Kas?”) reiškia tik tai, jog jos identifikuoja pasaulio visumos dalis. Beje, nors “veikėjas” taip pat yra pasaulio dalis, tačiau “veikėjas” kai kuriose kalbose turi papildomą kategoriją “Kas?” (kaip kad anglų “Who?” – “Kas?” klausimo variacija tik gyviems subjektams) kuri yra naudinga žmonėms suprasti socialinius priežastinius ryšius, ir tai tikriausiai yra priežastis kodėl kalbos turi šį klausimą, t.y., semantinę dimensiją.

Matematikos ir optimizavimo teorijos kontekste, yra plačiai žinoma, jog “X” dažnokai suprantamas ne tik kaip parametras, bet gali būti suprantamas kaip optimizatorius, arba procesas, kuris ieško parametrų (lygiai taip pat, kaip daro veikėjai), ir tokiu būdu pastebėti analogijas:

Paaiškinimas: kalbos modelio (“veiksnys-tarinys-dalykas”) kontekste – “X” kaip lygties dalis atitinka gramatinių “veiksnys+tarinys” dalį, tuo tarpu “F” lygties dalis atitinka gramatinio “dalyko” dalį. Taip yra todėl, kad mes čia traktuojame veikėją (X) kaip tuo pačiu metu kaip dalį pasaulio (“veiksnys”), ir tuo pačiu metu kaip veikėją kažką darantį (“tarinys”).

Grįžkime prie pradinių įžvalgų apie 3 semantins dimensijas, ir pabandykime įsistatyti, ką turime:

Ir paklauskime savęs:

Pasitelkę šiek tiek abstrakcijų kaip analogijas, būtent "klasės ir egzemplioriaus" sąvoką (kaip objektiniame programavime) (arba "atsitiktinio proceso ir jo realizacijos" sąvoką, kaip procesų teorijoje), pastebime, jog norint, kad lygties modelio X derėtų šiame kontekste, “Idėjos” sąvoka privalo būti abstraktus principas (kuris kyla kaip atvaizdis, ir protinių procesų rezultatas) kad tas principas galėtų būti “veiksmų generatorius”, kitaip tariant, “plano etapų generatorius”. Taigi, apibrėžiame “Idėją” kaip abstraktų receptinį principą “X”, kuris gali generuoti veiksmus (ir tuomet konkretūs veiksmai (tokie kaip planai ir projektai), privalo būti konkrečios idėjų realizacijos “X̂(t)” (atsitiktinio dydžio apibrėžto abstrakčia “Idėja” realizacijos)).

Esant šioms abstrakcijoms, galime iš tiesų, sakyti, jog lygties modelio “X” tikrai atitinka “Idėjos” sąvoką, ir surišti su klausimais atsakančiais į minėtas veiklos kategorijas:

Štai dabar, kai išryškinome lygties modelio ontologinę anatomiją –

Pagaliau turime kategorinį sąryšį tarp matematinės lygties modelio ir bazinių žmogaus klausimų, kurių mus klausia vaikai.

Tačiau juk sakėme, jog žmonių vaikai suprasti pasauliui klausia taip pat ir kitų klausimų, kaip kad “Kas?” ir “Kada?”, ir bent vienas iš jų tikrai dar nėra identifikuotas lygtyje, semantinių vektorių tarpe. Ar reikia daugiau semantinių vektorių?

Manome, jog taip, būtent, kadangi dabar lygties “F” dalis kuri modeliuoja pasaulį atsako į vieną klausimą “Ką?” kurio sritis per labai plati – nes atsakymas gali reikšti bet ką, tuo tarpu iš patirties žinome, jog žmonės juda ir operuoja 3+1-erdvės ir laiko dimensijų pasaulyje, kuriame yra keletas labai patogių koordinačių ir atskaitos sistemų, kurias žmonės naudoja konkrečiau gaudytis ir kalbėti apie pasaulio dalykus ir dalis kaip tapatybes, vietas ir laikus, kurie, kaip visi žinome, yra atsakymai į klausimus “Kas?”, “Kur?”, “Kada?”, ir todėl mes juos įtraukiame kaip likusias 3 semantines dimensijas apie pasaulį “F” kalbėti, tokiu būdu turim iš viso 6 semantines dimensijas.

Beje, čia galite pastebėti, jog priėjome prie fakto, jog tiek “Kaip?” tiek ir “Kas?” atitinka “X”. Ką tai galėtų reikšti? Mūsų interpretacija paprasta: “X” kaip procesas yra tiek pat veikėjas kiek ir algoritmas. Tad, proceso "algorimiškumas" atitinka klausimo “Kaip?” kategoriją, o proceso kaip veikėjo "tapatumas" atitinka klausimo “Kas?” kategoriją.

Štai čia, prieiname prie mūsų pagrindinio rezultato (čia yra video apie jį):

“Kas?”, “Kur?”, “Kada?” DARO “Ką?”, “Kaip?”, “Kodėl?”

F: Pasaulis, X: Procesai, Y: Tikslai.

Tai yra 6 klausimai, kurie atsako esminius dalykus apie pasaulio procesus, aproksimuoja ir prasmingai dekonstruoja dažnai sutinkamas filosofines pasaulio interpretacijas tokiais segmentais kaip:

veiksnys – tarinys – dalykas

substancija – esybė – esmė

pasaulis – operacijos – svajonės

(esybės -- procesai -- sąlygos)

...

ir t.t.

Pastaba: Platesne prasme, bet kuris pasaulis yra labiau apie tai “Kas vyksta?” o ne “Ką kas daro?”, kadangi proceso sąvoka yra abstraktesnė nei veikėjo sąvoka – norint suprasti pasaulį ir jo sistemas pakanka susitelkti ties procesais, ir nagrinėti vieną jų įvesties-išvesties savybę, panašiai kaip kalboje, suprasti sakiniams užtenka nagrinėti poras kaip (dalykas, veiksnys+tarinys), o ne trejetus kaip (veiksnys, tarinys, dalykas).

Duomenų bazės modelis

Prašome, pažiūrėti šį video kaip įvadą.

Skirtas pasaulio svajonių operacijoms.

Kadangi priėjome prie informatyvios aibės sąvokų, kurios atrodo yra patogios žmonių pažinimo procesams, suprasti pasauliui, bei transformuoti problemoms iš duomenų į lygtis, nusprendėme sukurti duomenų bazę paremtą lygties šiuo modeliu, apjungiant visko esmę su visko turiniu. Nusprendėme susitelkti ties pasaulio valdymo modeliavimu (ekonomika ir politika) remiantis šiomis sąvokomis, ir darant prielaidą, jog viskas, ką žmonės sukūrė, galų gale yra ekonomikos rezultatas. Ekonomika, tikrąja prasme, tėra įvesties-išvesties (pasiūlos-paklausos) procesas, sudarytas iš operacijų, kaip kad prekyba.

Žiūrint iš politinės perspektyvos, taip pat pastebime, jog visuomenė jau dabar yra susiskirsčiusi į segmentus, kurie bendrais bruožais atitinka lygties modelio klausimus, būtent:

Tačiau, kaip aprašyta video įraše, duomenų bazės modelį pradėjome kurti pradedant nuo praeito skyriaus paskutinės sąvokų grupės, būtent (“esybės”, “procesai”, “sąlygos”) atitinkančios lygties modelį, bei identifikavome reikiamas lenteles bei duomenų šaltinius pasaulyje, kurie turi atsakymus į mus dominančius bazinius klausimus apie procesus. Tiem atsakymams rašytis sudarėme nuoseklų reliacinį duomenų bazės modelį iš tik 15 lentelių šiems duomenims integruoti. Sudarėme duomenų bazės pirmąsias 5 lenteles taip, kad atspindėti atsakymus į pirmuosius klausimus “Kodėl?”, “Kaip?”, “Ką?”, bei “Kas?” lentelėmis, kurias pavadinome:

Šių lentelių panka surašyti įmonėm, jų įrangai, žmonėm, idėjom, ir tikslams. Tačiau, tam kad sukurti ekonominės bendruomenės savarankišką tvarumą, reikėjo sukurti prekybos funkcionalumą, tad prekybą įgyvendinome kaip konkretaus tipo įrangos operacijas, įvedant papildomas 5 lenteles:

Galiausiai norint tiksliai apibrėžti tai, su kuo operuojame, įvedėme paskutines 5 lenteles, – lentelę identifikuoti tikslines operacijų lokacijas įrankių operacijoms, bei keletą kitų lentelių reikalingų aprašyti ir vykdyti struktūrizuotus užsakymus.

Šios lentelės, sujungtos tam tikru konkrečiu būdu, kurio pavyzdys yra mūsų projekto duomenų bazė (ją galite parsisiųsti prisijungę), atrodė pakankamos atsakyti visiems baziniams klausimams, kuriuos norėtume žinoti apie kiekvieną įrenginį ar sistemą generuojančią operacijas, ir tokiu būdu įprasminti operacijas jas kontekstualizuojant.

Šiame projekto etape dirbame ties šio duomenų bazės modelio testavimu, ir tolimesniu jo struktūros išgryninimu optimizuojant ją sugebėjimui atsakyti bazinius klausimus kylančius iš lygties modelio, bei kviečiame Jus dalyvauti mūsų tyrinėjimuose.

Listinguojant kitų sistemų esybes “Products” lentelėje susisudaro sąlygos aprėpti ir integruoti funkcionalumą iš kitų sistemų ir aplikacijų su šiuo duomenų bazės modeliu, traktuojant kitų sistemų operacijas kaip šios sistemos produktų operacijas. Pavyzdžiui, norint užsirašyti į kalendorinį susitikimą, galima listinguoti kalendoriaus aplikacijos įrašus kaip produktus su atitinkamais trečiosios šalies sistemos susitikimų valdymo “operacijų” tipais. Tokiu būdu, šis duomenų bazės modelis gali veikti kaip Prasmingų Operacijų Sistema (POS), kuri suteikia prasmę bet kam, ką bet kuri jau egzistuojanti aplikacija ar sistema turi ir atlieka kaip jos operacijas.

Mes siekiame ištobulinti šį bazės modelį, tam, kad sudaryti sąlygas visoms sistemoms funkcionuoti pilnai suvokiant savo tikslus, ir kontekstualizuojant savo veiksmus taip, kad kiekviena sistema galėtų paaiškinti save žmonėms jiems suprantama forma, ir tokiu būdu likti suprasta, ir sudaryti sąlygas padaryti ir išlaikyti “Civilizacijos DNR” ir toliau visiems suprantamą.

Kviečiame dalyvauti!

Įsitraukimo pagrindas

Galite dalyvauti mūsų veikloje tuo atveju, jei jus domina darbas ties aukšto lygio bendrais tikslais, siekiant sukurti vertę sau, mūsų bendruomenei bei pasauliui įvairiais būdais šios svetainės pagrindu – joje vykdant viešąsias diskusijas apie naujus klausimus ir koncepcijas, arba viešinant sumanymus ir išradimus kad sukurti socialinį poveikį, bei vykdant atvirus pelnų siekiančius verslus, arba tyrinėjant teorinius modelius globaliam bendradarbiavimui. Galite laikyti Infinity bendruomenę – Jūsų virtualia šalimi (valstybe) sudaryta iš žmonių, kurie dalijasi įnašais ir kuria santykius panašiai, kaip žmonės, kurie priklauso tai pačiai šaliai – ir, mūsų atveju, šį šalis yra su konkrečiu tikslu:

Tam, kad to pasiekti, šiuo metu ieškome minimalaus komponentų rinkinio, kuris yra būtinas ir pakankamas savarankiškai bendruomenei tvarkytis, turint savo ekonomiką ir politiką, palaikančią visas veiklos rūšis, lengvai besiintegruojančią su operacijomis iš visų susijusių sistemų ir įrangos, su kiekvieno dalyvio laisvėmis dalintis jų operacijų detalėmis su bendruomene už tai gaunant bendruomenės kreditą, ir naudojantis lygties modeliu kaip bendra kalba padėti pasauliui drauge suderinti ir siekti tikslų."

Taip, mes kuriame superintelektą.

Naudoti pakvietimą ⇢