Personalized Diet
How to discover what foods are good for each individual?
–
Food makes the energy inside our bodies. I'm curious about a problem of discovering how to know which foods are the right ones for each individual; how to mix & match them, and eat them throughout a day for best energy release?
It seems to me that me inherit our nutrition habits from families we come from. But what if the family didn't have healthy nutrition habits? Or perhaps those habits doesn't fit the individual? One is left with getting lost in the noise of Internet search trying to understand the basics of "good nutrition", and then trial & error of what food fits the individual. Could it be easier?
For example, there are methods to check for food intolerances (but Internet tells me that these tests' accuracy is questionable).
So, I'm curious how to design a personalised-diet plan (foods and recipes) for oneself and how would everyone do that themselves instead of going to a nutrition expert.
Anyone cares about such a problem? Share how you're exploring your "feeding quest"!
Mindey rekomenduoja šį vaizdo įrašą ir šį vaizdo įrašą ir maisto produktų stebėjimą dienoraštyje
Mindey recommends this video and this video, and tracking foods in a diary
Inga rekomenduoja Eliminacinę dietą
Inga recommends Elimination Diet
Hmm, po draugų pasiūlymų kai ką atradau! Mano susidomėjimo mitybos planais priežastis buvo simptomas – galvos skausmas.
Tačiau dabar, sudaręs maisto produktų, kuriuos valgau, sąrašą ir sudaręs sąrašą maisto produktų, kuriuos reikia pristabdyti, kad būtų galima laikytis eliminacinės dietos, sužinojau, kad tai gali būti „tiraminas“, sukeliantis mano galvos skausmą (nes prieš 2 savaites pradėjau valgyti naujus maisto produktus, kuriuose jo yra!). Dabar pradedu 2 savaičių pertrauką nuo šių maisto produktų ir pažiūrėsiu, ar taip bus.
Tačiau juokinga, kad viešai pasidalinęs šiuo galvosūkiu atradau šį netikėtą sprendimą (eksperimentą išbandyti), kuris paskatino pokalbius su 2 skirtingais draugais ir paskatino įdomų sprendimą, kurį reikia išbandyti!
Taip, ačiū, draugai, kad atsakėte į mano galvosūkį (net jei jis buvo 1:1 kambariuose!) :)
Mano eksperimento žiniomis pasidalinsiu po 2 savaičių.
Hmm, after following friends' suggestions I discovered something! The reason for my interest in food plans was a symptom - headaches.
But now after mapping the foods I eat and making a list of foods to pause for Elimination Diet, I discovered that it could be "tyramine" causing my headaches (because I started eating new foods 2 weeks ago, that contain it!) Well, I am starting my 2 week pause on these foods now and will see if that's the case.
But it's funny that I discovered this unexpected solution (experiment to try) after publicly sharing this puzzle here, which prompted conversations with 2 different friends and led to the interesting solution to try out!
So yeah thank you friends for responding to my puzzle (even if it was in 1:1 rooms!) :)
My experiment learnings to be shared in 2 weeks..
Taigi, ar šią problemą būtų geriau pavadinti „Maisto suderinamumo atitikimu“ ar panašiai, nes būtent tai jūs apibūdinate. „Maisto ieškojimas“ atrodo labai bendras, gali reikšti bet ką – nuo ūkininkavimo iki apsipirkimo ir t. t., bet tai, ką jūs apibūdinate, yra labiau individualiai biologiškai suderinamo maisto atradimas.
So, would this problem be better named as "Food compatibility matching" or something like that, because that is what you're describing. "Food quest" seems very generic, could mean things anything from farming to shopping, etc., but what you're describing, is more of individually biocompatible food discovery.
// Kaip sužinoti, kokie maisto produktai yra naudingi kiekvienam žmogui?
Populiarus atsakymas: „tam yra programėlė“. Juokingiausia, kad kuriant programėlę sudaromas sąrašas ar keli iš jų ir prašoma žmonių juos užpildyti: atlikus statistiką (priklausomybės analizę) automatiškai atrandama, kas kam naudinga. Kuo daugiau tyrime dalyvaujančių, tuo smagiau.
Tačiau dauguma žmonių neturi laiko parašyti dar vienos programėlės tam ar tam. Tik maisto duomenys visiškai neišspręs didesnės asmens gerovės problemos. Bendras sprendimas yra jutikliai, planuokliai ir duomenų bazių technologija.
Tiesiog įdomu, kokie jutikliai galėtų pajusti mūsų kūno diskomfortą, pavyzdžiui, kaip secchi diskas išmatavo ežerų ir vandenynų skaidrumą. Jei galėtume automatiškai išmatuoti tikrąjį maisto sukeltą komforto ar diskomforto jausmą, tai labai palengvintų tokių duomenų rinkimo procesą...
// How to discover what foods are good for each individual?
The popular answer: "there's an app for that". The funny thing is, making an app is making a list or a few of them, and asking people to fill them: doing the stats (dependence analysis) auto-discovers what's good for whom. The more participants in the study, the merrier.
However, most people don't have time for writing yet another app for this or that. Only food data won't fully solve the higher problem of individual well-being. Generic solution for this is sensors, schedulers, and database technology.
I just wonder what sensors could feel our discomfort of our bodies, like how a secchi disk measured transparency of lakes and oceans. Of we could measure the actual food-induced sense of comfort or discomfort automatically, it would very much ease the process of such data collection...
Spėju, kad naudojant neuralinką galėtume automatizuoti tą duomenų rinkimą apie maisto sukeltus savijautos pokyčius, tiesiogine prasme nuskaitydami signalus iš atitinkamų smegenų regionų.
I guess, using neuralink, we could automate that collection of data about food-induced variations of well-being, quite literally reading off the signals from corresponding brain regions.
Manau, kad tai gali būti sudėtingiau nei vesti dienoraštį ar net stebėti organizmo reakciją į tam tikrą maistą naudojant technologijas.
Yra bent dvi priežastys, kodėl manau, kad tai sudėtingiau, nei siūlo bet kuris iš šių procesų:
(1) toks procesas suponuoja, kad organizmo poreikiai yra statiški. Tačiau taip nėra. Jei vieną dieną eisiu bėgioti, mano kūno poreikiai tą dieną skirsis nuo tų, kurie yra kitą dieną, kai nebėgsiu. Lygiai taip pat, jei aš sergu. Ir, žinoma, senstant mūsų kūnui, keičiasi ir mūsų poreikiai.
(2) toks procesas suponuoja, kad organizmo būdas apdoroti maistą išlieka statinis. Tačiau taip pat nėra. Pavyzdžiui, mikrobiomas keičiasi laikui bėgant, ir tai turi įtakos maistinių medžiagų rūšims ir kiekiams, kurias organizmas gali gauti po valgio. Taip pat ir dėl ląstelių/organų amžiaus.
Taigi, manau, kad dienoraščio ar technologijos naudojimas gali būti labai naudingas ir informatyvus, tačiau jis taip pat gali būti klaidinantis, jei neatsižvelgsime į tai, kas išdėstyta pirmiau.
I think this might be more complicated than keeping a diary or even than monitoring the body’s response to a given food using technology.
There are at least two reasons why I think this is more complicated than either of those processes suggest:
(1) such a process presupposes that the body’s needs are static. But, this is not the case. If I go for a run one day, my body’s needs that day will be different from what they are on another day when I do not go for a run. Likewise if I am sick. And, as our bodies age, of course, our needs change, too.
(2) such a process presupposes that the body’s way of processing food remains static. But, this is also not the case. The micro biome, for example, changes through time, and this has an effect on the kinds and amounts of nutrients that are available to the body after eating. Likewise regarding the age of cells/organs.
So, I think using a diary or technology can be very useful and informative—but, it also can be misleading if we do not keep the above in mind.